Ar priklausomybė iš tiesų tėra „blogas įprotis“? – Mokslinių įrodymų atskleidimas

Kai žmonės išgirsta žodį „priklausomybė“daugelis iš karto pagalvoja apie rūkalius, alkoholikus, interneto narkomanus ar narkomanus.
Dažnai atrodo, kad kai kam nors priskiriama „priklausomo“ etiketė, tai reiškia degeneracija, kontrolės praradimas ir sunaikinimas.

Tačiau moksliniu požiūriu priklausomybė toli gražu nėra tik „silpnos valios“ sinonimas. Iš tikrųjų ji yra dalis... žmogaus smegenų mechanizmai.
Šiandien panagrinėkime priklausomybės paslaptis iš trijų perspektyvų: Smegenų mokslas, socialinis stebėjimas ir nikotinas kaip atvejo analizė.

1. Kodėl smegenys „priklauso“? – Dopamino atlygio sistema

Žmogaus smegenys turi natūralią „atlygio sistemą“, kurioje dominuoja dopaminas.

Kai valgote šokoladą, pasiekiate tikslą arba sulaukiate pagyrimo, jūsų smegenys išskiria dopaminą, siųsdamos žinutę: "Puikiai padirbėta, padarykime dar kartą!"

Šis mechanizmas išsivystė siekiant padėti išgyventi, užtikrinant, kad mes nuolat vykdytume mums naudingą elgesį:

● Valgymas (kad būtų užtikrinta energija)

● Bendravimas (siekiant užtikrinti bendradarbiavimą)

● Tyrinėjimas (siekiant atrasti daugiau išteklių)

Problema ta, kad tam tikros medžiagos ar elgesys gali užgrobtišią sistemą. Nikotinas, alkoholis, kokainas, azartiniai lošimai ir internetiniai žaidimai gali sukelti didžiulį dopamino išsiskyrimą, gerokai viršijantį tai, ką suteikia kasdienė veikla.
Rezultatas? Smegenys pradeda tikėti: „Tai svarbiau nei valgyti.“Būtent tada ir susidaro priklausomybė.

Moksliniai įrodymai:
Tyrimai iš Nacionalinis narkotikų vartojimo prevencijos institutas (NIDA)rodo, kad priklausomybę sukeliančios medžiagos gali padidinti dopamino kiekį smegenyse 150–300 %, o natūralūs atlygiai (pvz., maistas ar mankšta) juos paprastai tik padidina 50–100 %.

2. Priklausomybė nėra „beviltiška“ – smegenų plastiškumas

Daugelis žmonių mano, kad priklausomybė yra tarsi kritimas į bedugnę. Tai netiesa.
Neuromokslas įrodė, kad smegenys turi didelis plastiškumas.

Tinkamai įsikišus, smegenų atlygio grandinė gali būti „atkurta“:

● Farmacinė paramaNikotino pakaitinė terapija (NPT), metadono terapija – švelnūs pakaitalai, skirti palaipsniui mažinti priklausomybę.

● Elgesio alternatyvosMankšta, meditacija ar muzika – sveiki būdai aprūpinti organizmą „teigiamu dopaminu“.

● Psichologinė intervencijaKognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti pacientams atpažinti ir susidoroti su potraukiu maistui.

Palaikomieji duomenys:

● Pasak a PSOataskaita, mokslinės intervencijos padeda daugiau nei 70 % nuo nikotino priklausomų asmenųpasiekti reikšmingą sumažėjimą per 6–12 mėnesių.

● Tyrimas, atliktas „The Lancet“nustatė, kad reguliari aerobinė mankšta padidina mesti mesti 30–50 %.

3. Ar priklausomybė visada yra blogai?

Priklausomybę dažnai apibūdiname kaip „demoną“, bet evoliucijos požiūriu, Priklausomybė yra dar viena žmogaus motyvacijos forma.

● Priklausomybė nuo sportoKai kurie žmonės bėga maratonus arba gyvena sporto salėse – smegenys tiesiog pakeitė „narkotikų priklausomybę“ mankšta.

● Priklausomybė nuo mokymosiKai kurie mokslininkai ir mokslininkai tampa apsėsti tyrimų, skatindami žinių pažangą.

● Kūrybinė priklausomybėMenininkai kurdami dažnai patenka į „srauto būseną“ – būseną, panašią į priklausomybės mechanizmus.

Priklausomybė nėra tiesiog juoda arba balta. Svarbiausia slypi tame, nuo ko žmogus yra priklausomas.
Jei tai narkotikai ar tabakas, tai kenkia sveikatai; jei tai mokymasis ar sportas, tai gali būti paversta teigiama varomąja jėga.

4. Ko galime pasimokyti iš priklausomybės mokslo?

● Priklausomybė nėra moralinė nesėkmėTai smegenų sąveikos su aplinka rezultatas.

● Mokslinės intervencijos yra veiksmingosDerinant medicininius, psichologinius ir elgesio metodus galima gerokai sumažinti priklausomybę.

● Visuomenei reikalingas racionalus reguliavimasNei demonizavimas, nei pataikavimas neveikia – mokslas ir politika turi eiti koja kojon dėl jaunimo ir visuomenės sveikatos.

Išvada

Pati priklausomybė nėra bauginanti. Baugina ją demonizuojantys išankstiniai nusistatymai ir etiketės.
Mokslas mums sako: Priklausomybę galima suprasti ir jai galima vadovautis.

Galbūt ateityje, kalbėdami apie „priklausomybę“, galvosime ne tik apie tabaką ar narkotikus, bet ir apie tai, kaip... paversti šį pirmykštį žmogaus varomąją jėgą, kuri skatina sveikatą ir socialinę pažangą.